- kaladninkas
- 2 ×kaladniñkas (-nỹkas) (rus. кoлoдник) sm. (2); M šaka tvorai tverti, statinis: Ar nepaims tau kas kaladnyko, ka valkiojies be reikalo! Krk. Tėvas prisikrovė kaladnykų – matyt, tvorą tvers Krk. Netiko kas, rykščių siūlo arba kaladninką A1885,223. Paskui išsitraukė du kaladninku, sulindo į sodą ir renka obuolius MTtIV135. Tvora iš kaladniñkų yra beveik pigiausia Grk. Prirengiau kaladnykus tvorai tverti Bsg. Gerai kaladnỹkais užsitvėrus – joks gyvulys neįlenda Šln. ║ statinių tvora: Per tankų kaladnỹką nė višta neišlenda Klov. Užtverk kaladniñką Šlv. Ant kaladnyko užkabintas krepšelis Sml.
Dictionary of the Lithuanian Language.